Socialinė klasė, kalba ir galia

Abstract

Šioje knygoje pateikiamos idėjos priklauso svarbiam Europos pedagogui, savo veikla suformavusiam kritinį, į socialinį teisingumą orientuotą požiūrį į švietimą. Lorenco Milanio nuopelnai leidžia jį laikyti vienu pagrindinių kritinės pedagogikos įkvėpėjų. Milanio samprata, kad švietimas turi skatinti socialinį teisingumą, sutelkia dėmesį į tokias problemines temas kaip socialinė klasė, rasinis klausimas, ypač iškylantis jo Šiaurės–Pietų santykių ir kultūros bei technologijų perdavimo kritikoje; kolektyvinio mokymosi ir veiklos dimensiją (ypač pabrėžiamas mokymasis skaityti, rašyti, o paskui ir veikti kolektyviai), mokiniai–mokytojai ir mokytojai–mokiniai (nepakeičiama savitarpio pagalbos forma), laikraščių skaitymą ir kritišką žiniasklaidos vertinimą, egzistencinį mokymosi pamatą (nuo atsitiktinio iki giluminio motyvo) bei akademinių ir techninių žinių sintezę. Antikarinių nuostatų pedagogika iškyla jam ginant teisę atsisakyti vykdyti karo prievolę dėl vidinių įsitikinimų; kartu siekia proceso skaityti istoriją ir jos mokyti prieš nusistovėjusias normas. Milanio ir jo mokinių darbai duoda užtektinai medžiagos, kad būtų galima padėti pamatus tokiam mokymo procesui, kuris veiktų kaip priešnuodis vyraujančiai dabartinei mokymo sistemai, teikiančiai pirmenybę testams, standartizacijai, lyginamosioms lentelėms, mokinių krepšelams. [excerpt]